Darbo stebėjimo vizitas ir skaitmeninio raštingumo mokymai Portugalijoje

Kovo 22-28 dienomis trys Kauno rajono švietimo centro darbuotojos (Virginija Stipinienė, Indrė Žilinskė, Ernesta Dambrauskaitė) ir trys savanorės, metodinių būrelių pirmininkės bei dirbančios Jaunojo pedagogo klubo mentorės (Loreta Baltrušaitytė, Rita Rimeikė, Alvija Grimalauskienė), dalyvavo Erasmus+ mobilumo projekte. Švietimo centro darbuotojos vyko į darbo stebėjimo vizitą Lisabonoje, o savanorės – į skaitmeninio raštingumo kursus Montijo (Portugalija).

Pirmosiomis darbo stebėjimo dienomis centro darbuotojos lankėsi Tarptautiniame trečiojo amžiaus universitete (Universidade Internacional para a Terceira Idade). Joms teko garbė susipažinti su universiteto steigėju – Herberto Manuel de Miranda, kuris 1984 m. gruodžio 17 d. kartu su savo žmona įkūrė šią organizaciją. Tuo metu, kaip ir dabar, ši organizacija siekė padėti vyresniems žmonėms išvengti socialinės izoliacijos, skatinti bendradarbiavimą ir įsitraukimą į kultūrines, pramogines, švietimo bei kitas veiklas. Lisabonos centre esančio trečiojo amžiaus universiteto įkūrėjas šios įstaigos bendruomenę laiko viena didele šeima. Anot jo, tai socialinis darinys, kuriame vyrauja demokratinės vertybės ir kiekvienas, nepriklausomai nuo socialinės ar materialinės padėties, gali mokytis ir dalintis savo žiniomis.

Stažuotės dalyvės ne tik susipažino su universiteto istorija, bet ir apžiūrėjo universiteto patalpas: modernias mokymų klases, darbų ir kūrybinių technologijų studijas, poilsio erdves, bibliotekėlę, kurioje galima ne tik išmainyti knygas, bet ir įsigyti universiteto studentų pasiūtų suvenyrų. Ekskursijos vadovė pristatė akademinę bendruomenę. Šiuo metu universitete dirba 65 dėstytojai. Didžiąją jų dalį sudaro buvę aukštųjų mokyklų lektoriai, darbuotojai bei kiti savo srities ekspertai. Nors dėstytojai dirba savanorišku pagrindu, jie gauna lengvatų valstybiniu lygmeniu – šiems asmenims sumažinami mokesčiai. Studentai universitete gali lankyti siuvinėjimo, juvelyrikos, Portugalijos istorijos, filosofijos ir pilietiškumo, anglų kalbos, matematikos, sveikatos ugdymo, muzikos ir poezijos užsiėmimus. Tai tik kelios disciplinos iš universitete dėstomo 71 dalyko! Įstaigoje iš viso užsiregistravę 650 studentų. Paskaitos vyksta pirmadieniais-ketvirtadieniais, o jose įprastai lankosi asmenys nuo 60 metų amžiaus. Vyriausiajam  universiteto studentui šiuo metu yra 92 metai!
Vizito metu centro darbuotojos taip pat domėjosi, kaip organizuojamos paskaitos ir kitos veiklos trečiojo amžiaus studentams. Jos išsiaiškino, kad sudaromas metinis paskaitų planas ir studentas pats gali pasirinkti kokius, ir kiek dalykų nori lankyti. Dažnu atveju studentai dirba ir mokytojais, nes paskaitų įvairovė leidžia ne tik dalintis, bet ir gauti naujų žinių ar įgūdžių. Nors mokymo procesas didžiąja dalimi primena įprastą universitetą, studentai čia nėra vertinami pažymiais, o nusprendę nutraukti mokymosi kursą, tai gali padaryti bet kada. Tai mokymosi laisvė, kurios nori ir siekia kiekvienas suaugęs žmogus.

Kitomis dienomis centro darbuotojos iš arčiau susipažino su universiteto kasdienybe – dalyvavo paskaitose, o pertraukėlių metu bendravo su studentais. Centro darbuotojos sudalyvavo Portugalijos istorijos, politologijos paskaitose ir užsiėmime, kuriame studentai pristatinėjo fotografijos projekto darbus. Paskaitos čia vyksta kaip mokykloje – jų trukmė 45 minutės, o apie pamokos pabaigą informuoja garsus, vaikystę primenantis skambutis. Neformaliai bendraudamos su studentais ir dėstytojais Erasmus+ mobilumo projekto dalyvės geriau susipažino ne tik su vyresnių žmonių mokymosi poreikiais, bet ir su Portugalijos kultūra bei švietimo politika.
Kitomis dienomis centro darbuotojų laukė pažintis su dar vienu Lisabonoje įsikūrusiu Lumiaro trečiojo amžiaus universitetu (Universidade da terceira idade do Lumiar). Šis universitetas įkurtas 2006 m., jo veiklos pradžioje mokėsi 77 studentai ir  dėstė 15 savanorių mokytojų. Į universitetą priimami asmenys nuo 55 m., tačiau įstaiga atvira ir neįgaliems ar socialiai pažeidžiamiems asmenims, kuriems universiteto erdvės tampa saugia užuovėja ir bendruomenės centru. Lumiaro universiteto veikla skirstoma į akademinę (paskaitos, seminarai) ir kultūrinę (kelionės, kino vakarai, bendruomenės renginiai).

Šiuo metu universitete mokosi virš 500 studentų, dėstoma net virš 80 skirtingų disciplinų, o savanorystės pagrindu universitete dirba virš 60 dėstytojų. Dalyvės buvo šiltai priimtos universiteto darbuotojų, kurie jas supažindino su įstaigos istorija, aprodė modernias kompiuterių, menų dirbtuvių, informacinių technologijų klases. Universiteto atstovai papasakojo apie paskaitų organizavimą, studentų dalyvavimo paskaitose tvarką, finansavimo galimybes. Vizito metu taip pat teko apsilankyti pačių studentų įrengtame sodelyje. Centro darbuotojos buvo pakviestos sudalyvauti jogos pamokoje, o pabaigoje jos dalyvavo trumpametražinio filmo, kurį sukūrė patys studentai, peržiūroje.  
Trečiojo amžiaus universitetai Lisabonoje – tai mokslo ir bendruomenės centrai, kuriuose susitinka žingeidūs, išsilavinę ir aktyvūs žmonės. Dėstytojai moko savanoriškai, o studentai moka metinį 120 eurų mokestį, kuris yra skirtas pastato išlaikymo išlaidoms padengti. Įdomu tai, kad iš kitų šaltinių šie universitetai papildomų lėšų negauna. Universiteto veikla priklauso nuo jame dirbančių žmonių ir jų gebėjimo megzti santykius su kitų įmonių atstovais. Kitos įmonės universitetams tiesiogiai neteikia pinigų, bet aprūpina juos kompiuterine įranga, baldais, prisideda teikdami kitas paslaugas.

Kol švietimo centro darbuotojos stebėjo darbą trečiojo amžiaus universitetuose, Kauno rajono mokytojos dalyvavo intensyviuose skaitmeninio raštingumo kursuose. Šie vienos savaitės kursai skirti sustiprinti dalyvių praktines skaitmenines kompetencijas, reikalingas darbui švietime, profesinėje veikloje ir kasdieniame gyvenime. Programoje buvo derinamos struktūrizuotos mokymosi sesijos, bendros užduotys bei refleksijos veiklos, leidžiančios dalyvėms įgyti pasitikėjimo dirbant su skaitmeniniais įrankiais ir platformomis. Dalyvės visą savaitę gilinosi į pagrindines skaitmeninės kompetencijos sritis, įskaitant komunikaciją internete, turinio kūrimą, skaitmeninį bendradarbiavimą, kibernetinio saugumo suvokimą bei technologijų naudojimą mokymuisi ir profesiniam tobulėjimui.

Mokymo metodai apėmė interaktyvias dirbtuves, praktinius pratimus, darbą mažose grupėse, atvejo analizes, tarpusavio mokymąsi bei eksperimentus su skaitmeniniais įrankiais. Dalyvės aktyviai įsitraukė į užduotis, kurios imitavo realias darbo situacijas. Tikimasi, kad praktiniai pavyzdžiai padės joms lengviau pritaikyti naujai įgytus įgūdžius  dirbant su mokiniais. Kursų metu dalyvės pagilino gebėjimus veiksmingai naudotis skaitmeniniais įrenginiais, platformomis ir programėlėmis. Dalyvės taip pat sustiprino gebėjimo veiksmingai bendradarbiauti ir komunikuoti internetinėje aplinkoje kompetencijas bei skaitmeninio turinio kūrimo ir pritaikymo įgūdžius. Jos taip pat pasisėmė žinių kaip kritiškai vertinti internetinę informaciją bei šaltinius ir gilinosi į skaitmeninių įrankių taikymo profesinėje ir švietimo veikloje aspektus. Mokymų pabaigoje dalyvės džiaugėsi, kad ėmė labiau pasitikėti savo skaitmeniniais gebėjimais, pagerino darbo skaitmeninėje erdvėje ir praktinių įrankių panaudojimo įgūdžius, sustiprino komunikacijos, bendradarbiavimo ir turinio kūrimo kompetencijas.

Tiek darbo stebėjimo vizitas, tiek skaitmeninio raštingumo kursai praturtino dalyves asmeniniame ir profesiniame lygmenyje. Šio Erasmus + mobilumo projekto metu jos ne tik užmezgė naujus tarpkultūrinius ryšius, bet ir pasisėmė įkvėpimo bei dar kartą įsitikino, kad mokytis niekada nevėlu! Į Kauną dalyvės grįžo ne tik pasikrovusios pavasariškos šilumos, bet ir naujų žinių, patirčių, atradimų ir idėjų, kurios, tikimės, ateityje atsispindės ir jų darbo rezultatuose.
Darbo stebėjimo vizitas organizuotas įgyvendinant Erasmus+ mobilumo projektą Nr. 2025-1-LT01-KA121-ADU-000311136