Raminta Ardzevičienė: mokymasis – investicija į save
- Titulinis
- Neformalusis suaugusiųjų švietimas
- Raminta Ardzeviciene
Raminta Ardzevičienė jau kelerius metus dirba Lietuvos aviacijos muziejuje – čia ji atsakinga už grafikos dizainą. Greta pagrindinio darbo Raminta maketuoja knygas, skrajutes, lankstinukus, etiketes ar kuria logotipus – viską, kas susiję su vaizdu ir estetika. „Kūryba man visada buvo svarbi, – sako ji. – Bet kartu norisi suprasti, kaip veikia ir kiti su ja susiję procesai, todėl domiuosi ir interneto svetainių kūrimu, SEO, dizaino struktūra.“
Nors moteris yra baigusi magistrantūros studijas, noras mokytis išliko. Pirmieji žingsniai į neformalius mokymus prasidėjo visai paprastai – iš smalsumo. „Per Kursuok.lt programą užsirašiau į SEO mokymus. Niekada nesupratau ką tas SEO reiškia, nors dažnai aplinkoje girdėjau – „reikia pasidaryti SEO“. Kadangi pati turiu puslapį, man tai pasirodė aktualu. Supratau, kas tai yra, kaip veikia, ir kad man šita sritis visai neįdomi, – juokiasi Raminta. – Bet buvo naudinga! Dabar bent žinau, ko reikėtų prašyti ir kaip suformuluoti užduotis, jeigu samdyčiausi specialistą.“
Po pirmųjų kursų Raminta pajuto, kad žinių troškulys niekur nedingo. Reklamos algoritmai pasiūlė kitus mokymus – šįkart platesnius, skirtus tinklalapių kūrimui ir e. parduotuvėms. Ji nedvejodama užsiregistravo. „Tie mokymai man davė labai daug – atsirado struktūra. Anksčiau atrodydavo, kad internete galima rasti viską, bet neaišku, nuo ko pradėti. O čia dėstytojai sudėliojo aiškius griaučius, po kurių jau galima gilintis savarankiškai.“
Mokymasis Ramintai ne visada buvo lengvas. Darbas muziejuje, namų pareigos, asmeniniai projektai – visa tai reikėjo derinti su paskaitomis. „Niekaip nesisekė visko suderinti, – atvirauja Raminta. – Bet supratau, kad tai laikinas etapas. Laisvalaikio neliko, sporto neliko, šeimos laiko mažiau, bet žinojau, kad tai investicija į save.“ Pasak jos, vienas didžiausių iššūkių buvo nuotolinio mokymosi tempas: „Grupėje visi skirtingi – vieni greičiau supranta, kiti lėčiau. Kartais atsisukdavau įrašą ir dar kartą žiūrėdavau keturių valandų paskaitą, nes norėdavau suprasti iki galo. Tai atima daug laiko, bet kartu – ir duoda labai daug.“
Raminta pabrėžia, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas turi didelį privalumą: jie orientuoti į tikslą ir leidžia iškart taikyti žinias praktikoje. „Skiriasi ir žmonės – dauguma ateina jau žinodami ko nori. Tokie kursai duoda kryptį, suteikia aiškumo, ir, svarbiausia, pasitikėjimo.“
Nors dalį žinių Raminta pritaikė kurdama savo puslapį argrafika.lt , techninės dalys, kaip įskiepių ar programavimo atnaujinimai, pasirodė reikalaujančios daugiau įgūdžių: „Tą puslapį dar reikėtų pabaigti, bet jau dabar matau, kiek daug suprantu. Galbūt anksčiau būčiau sakiusi, kad negaliu, o dabar žinau, kad galiu – tik reikia laiko.“
Paklausta, ką duoda nuolatinis mokymasis, Raminta šypsosi: „Kuo daugiau mokaisi, tuo labiau supranti, kad gali. Ir net kai atrodo, kad negali – vis tiek gali.“ Šiandien Raminta sako, kad kiekvienas naujas mokymasis – tai galimybė ne tik įgyti žinių, bet ir pažinti save. „Per savo mokymosi patirtį supratau kaip dažnai save nuvertinu. Vis galvoju, kad nesuspėsiu, nesuprasiu, o paskui pasirodo, kad viskas puikiai pavyko.“
O ką Raminta patartų kitiems suaugusiems, svarstantiems apie kursus? „Svarbiausia – noras. Jei nori, visada rasi būdą. O jei nenori – visada rasi pasiteisinimą. Bet mokymasis visada atsiperka, nes niekas neatima to, ką sužinai.“ Ramintos istorija – tai priminimas, kad mokymasis nesibaigia kartu su diplomu. Kartais jis prasideda iš naujo – iš smalsumo, noro išbandyti, iš noro suprasti. „Šiais laikais negali išmanyti tik vieną sritį“, – sako ji. – „Reikia nuolat viskuo domėtis, nes pasaulis labai greitai keičiasi.“ Galbūt būtent toks požiūris ir daro Ramintą šiuolaikine „amžina studente“ – žmogumi, kuris, nepaisydamas kasdienybės tempo, vis tiek randa kelią augti, mokytis ir stebėtis.
